Motiejus Šemeta

Seniausiu giminės atstovu, remiantis 1834 metų reviziniu surašymu, galime laikyti Motiejų Šemetą (XVIII a. vid.-). Gyveno jis toje Deltuvos dalyje, kuri priklausė grafams Kosakovskiams. Manoma, kad sąsajos su šia didikų gimine, galėjo būti ir didelių permainų bei išsikėlimo į kitas vietas priežastimi, mat Kosakovskiams priklausė valdos ne tik Deltuvoje, bet ir aplink Ukmergę, Veprius, Siesikus, Žeimius ir kitur. Jau minėtame dokumente nurodoma, kad Motiejus turėjo du sūnus – (1) Adomą (~1777-) ir (2) Motiejų (~1804-1828). Pastarasis mirė jaunas, šeimos nesukūręs. Vyresnėlis buvo vedęs Kotryną Povilaitę – Povilaitytę (?-?). Jiedu turėjo du sūnus – (1.1.) Baltramiejų (~1811-) ir (1.2.) Petrą (~1823-).